šmėklinėti

šmėklinė́ti, -ė́ja, -ė́jo DŽ, šmė́klinėti, -ėja, -ėjo 1. NdŽ, KŽ dem. šmėklinti 2: Ji lyg kokia dvasia šmėklinė́ja po langais Šn. Ko čia daba šmėklinė́ji, žmonis gandini?! Slnt. ║ intr. Kin slankioti, sliūkinėti: Mas i šmė́klinėjam kaip vasaros dieno[je] šašuolėtis Kl. Nemažas skaitlius darbininkų šmėklinėja išblyškę be duonos A1885,23. I šmėklinės par kiaurą dieną kaip šmėkla, su kudloms apsidraikiusi Vvr. 2. intr. neaiškiai matytis, šmėkščioti: Galvoje sukasi visokiausios mintys, prieš akis velniai žino kas šmėklinėja V.Bub.